Baidarių sportas
Paskeblta: 2018-05-17 Atnaujinta: 2025-09-15Iš Skuodo baidarių sporto irklavimo istorijos
1986 m. rugpjūtį Klaipėdos SSD ŽALGIRIS miesto tarybos olimpinio rezervo specializuota baidarių ir kanojų irklavimo vaikų ir jaunimo sporto mokykla Skuodo jūroje surengė 20 – ties dienų užmiesčio tipo mokomąją treniruočių stovyklą. Stovykloje dalyvavo 80 baidarininkų ir kanojininkų, 7 treneriai ir šios mokyklos direktorė D. Čyžienė. Visa tai sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą. Keletas vaikų trenerio K. Rimkūno dėka įgijo pirmųjų irklavimo baidarėmis įgūdžių ir gale stovyklos jau mokėjo irkluoti. Mosėdiškis V. Januška net dalyvavo 2 varžybose ir užėmė atitinkamai 22 ir 9 – tą vietas. Klaipėdos SSD ŽALGIRIS, MT pirmininko R. Vitkaus, Skuodo KKSC pirmininko K. Viršilo ir Klaipėdos OR b/k irklavimo SVJSM trenerio K. Rimkūno iniciatyva 1987 m. vasario 2 d. Skuode buvo įkurtas Klaipėdos SSD ŽALGIRIS MT OR b/k irklavimo SVJSM filialas, treneris – K. Rimkūnas. Buvo atvežtas kateris su pakabinamu varikliu, 12 vienviečių ir 1 dvivietė baidarės, 2 vienvietės kanojos, 12 baidarinių irklų. Nuo 1999 m.- Skuodo kūno kultūros ir sporto centro irklavimo sekcija, pastatyta irklavimo bazė su prieplauka sportinėms valtims, treneris K. Rimkūnas.
Žymiausi irkluotojai: akademinio irklavimo – J. Narmontas ( 1979 m. SSRS jaunimo, 10 kartų, 1981 – 1990 m., SSRS, 1981 m. pasaulio čempionas, XXII olimpinių, 1980 m. bronzos medalininkas, pirmasis J. Narmonto treneris – E. Choromanskis; A. Bertašiūtė – 1987 m. pasaulio jaunimo vicečempionė; P. Milinskas ir G. Jakštas – 1987 – 1988 m. Lietuvos jaunių rinktinės nariai; baidarių ir kanojų irklavimo – a. Valančiauskas – 1981, 1982 m. SSRS čempionas, pirmasis treneris – J. Milvydas, 1976 – 1977 m.; A. Dokšus – 1992 m. Lietuvos čempionato bronzos medalininkas; A. Duonėla – 16 kartų, 1996 – 2006 m. Lietuvos, 2003 m. Europos ir 3 kartus, 2001 – 2003 m., pasaulio čempionas, 3 kartus, 2004 m. – 2 kartus ir 2006, Europos ir 2 kartus, 2001, 2005 m., pasaulio vicečempionas, 2003 ir 2005 m. pasaulio čempionatų bronzos medalininkas; E. Gerulskis – 1993 – 1995 m. Lietuvos vicečempionas; R. Sereckis – 2003 m. Lietuvos čempionato bronzos medalininkas.
Didžiausių laimėjimų iš Skuodiškių pasiekė A. Duonėla. Jo pasiekimai: Pasaulio čempionatai – 3 aukso medaliai K-2 200m.,2001 m., Poznanė ( Lenkija), 2002 m. Sevilija ( Ispanija), 2003 m. Georgija (JAV); 2 sidabro medaliai K-2500m., 2001 m. Poznanė ( Lenkija), K – 2200 m., 2005 m. Zagrebas ( Kroatija); 2 bronzos medaliai K-2500 m., 2003 m. Georgija ( JAV), K – 2500 m., 2005 m. Zagrebas ( Kroatija), 2003 m. K-1 500 m.5 vieta, Pasaulio čempionatas, Georgija ( JAV); 2006 m. K-1 200 m.7 vieta, Pasaulio čempionatas, Szegedas ( Vengrija); 2002 m. K-2 500 m., 8 vieta, Pasaulio čempionatas, Sevilija ( Ispanija); 2007 m. K-2 500 m. 4 vieta, Pasaulio čempionatas, Duisburgas ( Vokietija); Europos čempionatai - aukso medaliai : 2000 m. Poznanė ( Lenkija), K-1 200m., 2004 m. Poznanė ( Lenkija), K – 2 200 m; sidabro medaliai: 2004 m. Poznanė ( Lenkija), K-1 200 m.,2004 m. Poznanė ( Lenkija), K-2 500 m., 2006 m. Račice ( Čekija), K -2 200 m., 2008 m. Milanas ( Italija), K-2 200 m.; bronzos medaliai: 2008 m. Milanas ( Italija), K-2 500 m., 1999 m. K-1 200 m., 4 vieta; Europos čempionatas, Zagrebas ( Kroatija); 2002 m. K-2 200m., 4 vieta. Europos čempionas, Szeged ( Vengrija), K-2 500 m., 5 vieta. Europos čempionas, Szeged ( Vengrija); 2005 m. K-2 500m., 5 vieta, Europos čempionatas, Račice ( Čekija); 3 kartus laimėjo Pasaulio taurės varžybas bendroje įskaitoje ( 2000, 2001, 2003 m.); Pasaulio taurės varžybose viso pelnė 44 medalius ( 22 – aukso, 17 – sidabro, 5 – bronzos); iš jų- vienviete baidare pelnė 16 medalių ( 10 - aukso, 5 - sidabro, 1 - bronzos); 17 kartų – Lietuvos čempionas; Olimpinės žaidynės – 2000 m. Sidnėjaus olimpiada , 7 vieta K – 1 500m., 12 vieta K- 2 500 m., 2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės, 7 vieta K- 2 500 m., 10 vieta K- 1 500 m., 2008 m., 2008 m. Pekino olimpinės žaidynės, 11 vieta K- 2 500m.; II Tautinės Olimpiados čempionas, 1998.06.20. – K-1 500m., K-2 500m. ( A. Duonėla, E. Balčiūnas), K-4 500m. ( R. Petrukanecas, E. Gerulskis, E. Balčiūnas, A. Duonėla), K-4 1000 m. ( R. Petrukanecas, E. Gerulskis, E. Balčiūnas, A. Duonėla).
Valstybiniai A. Duonėlos apdovanojimai: 2001 m. Gedimino 5 laipsnio ordinas, 2003 m. Ordino „ Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius, 2003 m. ordino „ Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius, 2002 m. Vilniaus miesto Šventojo Kristoforo statulėlė.
2009 m. įkurtas Vandens ir turizmo sporto klubas ( vadovas K. Rimkūnas).; 2002 m. Skuodo kūno kultūros ir sporto centro ( KKSC) treneriui K. Rimkūnui suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas.
2023 m. irklavimo bazėje įrengta patalpa su baidarių irklavimo treniruokliu.
2024 m. KKSC auklėtinė L. Mitkutė atstovavo Lietuvai Szeged ( Vengrija) tarptautinėje regatoje( treneris K. Rimkūnas).
2025 m. KKSC irkluotojos L. ir A. Mitkutės pakviestos kandidatėmis į Lietuvos rinktinę ( treneris K. Rimkūnas).
Parengta pagal KKSC, K. Rimkūno medžiagą.